Šiandien paryčiais gyvenimas suteikė man žinią… žinią, kurią sužinojus pašokau iš lovos ir aplėkiau visus namus kone verkdama iš laimės. Pagaliau kirminas, kuris savaitę ir tris dienas graužė mano mintis ir mane iš vidaus, buvo išmestas lauk. Pagaliau neliko jokių abejonių, nerimo ir įtempto laukimo. Pagaliau galiu jausti tikrą, be jokių priemaišų, nostalgiją mūsų savaitei, kuri dabar nebeatrodo tokia žudanti, kai teliko vėl tik 17d. iki sekančių dienų drauge.
Life is beautiful, isn’t it? (:
