Būna knygos, kurios yra įdomios, lengvai skaitomos, jose panaudotos labai gražios meninės priemonės ir panašiai, tačiau… jos sudirba tau nuotaiką. Tokia buvo man Dž. Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“. Pora dienų, kuriomis skaičiau šią knygą, mano nuotaika būdavo tiesiog sušikta. R. klausdavo kas man yra, kodėl aš tokia ir t.t o aš nesugebėdavau atsakyti. Galų gale supratau savo depresinės nuotaikos priežastį, kuri buvo ne kas kita, o mano skaitoma knyga (kaip jau minėjau – „Rugiuose prie bedugnės“). Perskaičiau visą knygą, tačiau tikriausiai nebuvo vietos, kurioje būtų parašyta kažkas tikrai optimistiško ir pozityvaus. Visa knyga perpildyta neigiamais dalykais apie tai, koks sumautas pasaulis, kaip knygos pagrindiniam herojui nepatinka tas arba kitas dalykas, vienu žodžiu, visas gyvenimas – š**as. Aš jokiu būdu nepeikiu Dž. Selindžerio, kadangi jis yra tikrai puikus rašytojas, sugeba labai gerai perteikti jausmus, išgyvenimus, emocinę būseną ir visa kita, tiesiog ši jo knyga yra viena iš tų, kurios tikrai neįkvepia gyventi, kurios sudirba nuotaiką ir… ir.
Būna knygos, kurios yra įdomios, lengvai skaitomos, jose panaudotos labai gražios meninės priemonės ir negana to dar ir pakelia nuotaiką. Tokios yra visos knygos iš serijos „Echo Labirintai“, kurias parašė autorė, kurios slapyvardis – Maksas Frajus. Tai dieviškos knygos, kurios tiesiog paklaidina skaitytoją savo pasaulyje, kurios įtraukia savo žavesiu ir paprastumu, kurios net ir suaugusiuose pažadina vaikišką susijaudinimą ir yra skirtos tiek mažamečiams, tiek pilnamečiams, tiek peržengusiems penktą dešimtį ir netgi turintiems labai didelę gyvenimo patirtį. Knyga „gerietė“, kupina optimizmo ir gyvenimo džiaugsmo, kupina laimės ir tiesiog spinduliuojanti gerumą. Skaitydama taupiau kiekvienos knygos elutes, kiekvieną žodį ir raidę. Skaityti šias knygas buvo vienas malonumas ir džiugesys. Buvau laiminga skaitydama kiekvieną iš jų. O dabar… geroji žinia – jau rugpjūtį bus išleista penktoji knyga iš Makso Frajaus knygų serijos „Echo Labirintai“.
Tai jokiu būdu nėra įrašas, kuris peiktų Dž. Selindžerį ar girtų Maksą Frajų, kuris būtų sukurtas reklamos tikslais ar panašiai. Tai tėra mano nuomonė apie labai skirtingas knygas, kurias lyginti galima tik vienu aspektu – jų sukuriama skaitytojo nuotaika.
O kokia jūsų nuomonė apie šias knygas? Gal turite daugiau pavyzdžių, perskaitytų knygų, kurios sukuria tam tikrą nuotaiką?